31 05 / 2022

Jėgos treniruotės gali pagerinti raumenų ir smegenų sveikatą vyresnio amžiaus žmonėms

Degeneraciniai žmogaus organizmo pokyčiai prasideda jau nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio - mažėja raumenų masė, mažėja fizinis pajėgumas ir vystosi kognityvinių funkcijų - dėmesio, atminties, informacijos apdorojimo greičio, orientacijos ir kitų pažintinių funkcijų sutrikimai. Su senėjimu susiję smegenų pokyčiai yra neurologinių pakitimų (pvz., lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo ar senatvinės silpnaprotystės dar kitaip vadinamos demencija) vystymosi rizikos veiksniai, todėl daugelis vyresnio amžiaus žmonių nerimauja dėl savo atminties ir mąstymo gebėjimų. Suprantama, kad vyresniame amžiuje mokytis naujų dalykų reikia ilgiau nei anksčiau, arba kartais galima pamiršti sumokėti sąskaitą. Dažniausiai tai yra lengvo užmaršumo požymiai, o ne rimtos atminties problemos. Tačiau kai kurie požymiai, tokie, kaip lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas, atsiranda daug metų iki senatvinės silpnaprotystės ir padidina demencijos progresavimo riziką nuo penkių iki dešimties kartų. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra iki-klinikinė būklė, kuomet pažintiniai gebėjimai blogėja greičiau, nei galima būtų tikėtis, vykstant normaliam kognityviniam senėjimui. Perėjimą iš normalaus kognityvinio senėjimo į lengvą kognityvinį sutrikimą ar demenciją ne visada galima nustatyti. Kognityvinio senėjimo etiologijos tyrimai atskleidė ryšius tarp uždegiminių procesų ir lengvo kognityvinio sutrikimo ar demencijos išsivystymo vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad kognityvinių gebėjimų blogėjimas su amžiumi bei galvos smegenų struktūriniai ir neurocheminiai pokyčiai yra labai susiję su padidėjusiu pro-uždegiminių citokinų interleukinų tokių, kaip interleukinas 6 (IL-6), kiekiu serume, kas sukelia fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių blogėjimą dėl sisteminio uždegimo, kuris, tikėtina ir sukelia neurodegeneraciją. Mokslininkai teigia, kad sumažinus neurouždegimą, laikui bėgant pažintiniai gebėjimai turėtų atsistatyti ar pereiti iš LKS į normalų pažintinių funkcijų senėjimą, kuomet suintensyvėjęs sisteminis/neurouždegimas turėtų būti susijęs su LKS ir demencijos vystymusi.

Kol kas farmakologinių priemonių nepakanka minėtam su amžiumi susijusiam pažinimo funkcijų sutrikimui gydyti, todėl lygiagrečiai ieškoma alternatyvių metodų siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvines funkcijas, mažinti demencijos riziką bei padidinti sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę. Per paskutinius du dešimtmečius tyrėjai suintensyvino savo pastangas tirti fizinį aktyvumą kaip ne farmakologinę intervencijos priemonę, kuri gali apsaugoti nuo kognityvinių gebėjimų ir organizmo funkcijų blogėjimo. Raumenų masės ir jėgos sumažėjimas vyresniame amžiuje yra siejamas su pažintinių funkcijų sumažėjimu. Tokia griaučių raumenų ir galvos smegenų sąveika rodo, kad fizinis krūvis gali būti labai naudinga strategija pagerinanti ne tik fizinį pajėgumą, bet ir pažintines funkcijas. Jau yra mokslu grįstų įrodymų, kad aerobinis krūvis gali teigiamai įtakoti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą bei pažintines funkcijas. Tačiau tik jėgos treniruotės gali apsaugoti nuo mažėjančios raumenų masės ir jėgos, kas ženkliai pablogina kasdienio gyvenimo veiklą (pvz. vaikščiojimą, lipimą laiptais ir pan.). 

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų grupė, tirianti smegenų ir raumenų tarpusavio sąveiką, atliko tyrimą ,,Jėgos treniruotės kaip priemonė pagerinti raumenų ir smegenų sveikatą asmenims turintiems lengvą pažinimo sutrikimą“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba*. Raumenų darbo ir kognityvinių funkcijų sąsajų vertinimui buvo panaudoti naujausi tyrimo metodai: magnetinio rezonanso tyrimas ir galvos smegenų metabolitų protonų magnetinio rezonanso spektroskopija; taip pat ištirti galvos smegenų neurotropinio faktoriaus (BDNF), IL-6 ir kinurenino, kaip galimų galvos smegenų neuroplastiškumo ir pažintinių gebėjimų mediatorių kiekiai kraujo serume. Dalyviai, prižiūrimi kvalifikuotų trenerių, sportavo 3 mėnesius. Rezultatai pranoko lūkesčius. Tik 3 mėnesiai jėgos treniruočių pagerino vyresnio amžiaus asmenų fizinę formą, nuotaiką ir motyvaciją.  Pagerėjo ne tik atmintis ir fizinis pajėgumas, padidėjo neurotrofinio smegenų faktoriaus (BDNF) išskyrimas, kas rodo suaktyvėjusią neurogenezę, t.y. naujų neuronų bei naujų jungčių tarp neuronų gamybą, sumažėjo uždegiminių kraujo rodiklių (interliaukinų) kiekis, bei padidėjo su atmintimi susijusios smegenų struktūros hipokampo, tūris. Didesnis treniruočių efektas pastebėtas asmenims, kuriems prieš treniruočių ciklą buvo nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai.

Vertinant motorines funkcijas nustatėme, kad asmenys su LKS reikšmingai pagerino savo fizinę būklę ir tose srityse, kurios jėgos treniruočių metu nebuvo lavinamos. Pagerėjo plaštakos suspaudimo jėga, aerobinė ištvermė, smulkioji motorika. Daugiau nei pusė asmenų po jėgos treniruočių ciklo lengvas kognityvinis sutrikimas pakartotinai nebuvo nustatytas, o likusiems asmenims stebėtas pagerėjimas, nors ir ne toks ryškus. Tiek sveiki, tiek LKS turintys senjorai teigiamai įvertino jėgos treniruočių poveikį ne tik motorinėms ir pažintinėms funkcijoms, bet ir gyvenimo kokybei, nuotaikai, depresiškumo mažinimui.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo individualių sveikatos žymenų ir biožymenų, rodančių mankštos pratimų poveikį, nustatymas. Gauti duomenys padėjo sukurti raumenų-galvos smegenų tarpusavio sąveikos modelį, kuris galėtų būti panaudotas klinikinėje praktikoje siekiant informuoti ir perspėti vyresnio amžiaus asmenis apie nesveiką gyvenimo būdą ir riziką pagreitinti kognityvinio senėjimo procesą vėlesniame gyvenime.

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtose rekomendacijose, kaip mankštintis žmonėms, sulaukusiems 65 metų ir vyresniems, atitinkamai rekomenduojama atlikti mažiausiai 150–300 minučių trukmės per savaitę vidutinio intensyvumo aerobikos pratimus, atlikti pusiausvyros pratimus tris ir daugiau kartų per savaitę bei dukart ar daugiau kartų per savaitę atlikti jėgos pratimus.

*Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos iš Nacionalinės mokslo programos "Sveikas senėjimas" finansuojamų projektų sąrašo (sutarties numeris P-SEN-20-5).