30 10 / 2018

Mokantis būti mama!

Mamomis negimstama, jomis tampama. Palaipsniui, diena po dienos, patirtis po patirties moteris išmoksta būti mama.

Mokantis naujo – būsimosios mamos vaidmens, susiduriama su įvairiausiais pokyčiais - fiziologiniais, psichologiniais, emociniais, santykių. Tikėtina, jog prisimenama, apmąstoma savo vaikystės patirtis, ryšiai su savo mama, kitais šeimos nariais. Visa tai veikiausiai turės įtakos santykiui su savo vaikeliu.

Vos pradėjusi lauktis, būsimoji mama gali jausti įvairias emocijas. Vienos jų – teigiamos, kitos – ne tokios pozityvios.  Visuomenės suformuota nuomonė apie idealų besilaukiančiosios portretą gali sąlygoti įtampą ar nusivylimą, manant, jog nesate tokia, kokia būti „turėtumėte“. Mėginama ieškoti atsakymų knygose, internete, klausinėjama draugių patirties. Neišvengiami ir  neprašyti aplinkinių patarimai, suteikiantys tik dar daugiau sumaišties bei neužtikrintumo. Pradedama abejoti dėl savo, kaip būsimosios mamos galimybių. Antra vertus, nesusimąstoma, jog pati geranoriškiausia kaimynė, auginanti ketvertą atžalų, nebūtinai pateiks tinkamiausią įžvalgą Jūsų atveju. Neretai, emocijoms užplūdus, neįvertinamas informacijos pagrįstumas, galima prieiti skubotų, neracionalių išvadų.

Kuo psichologo konsultacijos gali  būti naudingos?

Be jokios abejonės, psichologas tėra vienas iš specialistų, galinčių padėti būsimajai mamai. Jis nepakeis gydytojos ginekologės ar akušerės. Tačiau šiuo svarbiu Jums gyvenimo etapu, leiskite specialistų komandai Jums padėti. Psichologo konsultacijų metu, būsimosios mamos gali išreikšti emocijas, išsakyti baimes saugioje, palaikančioje aplinkoje. Naudinga aptarti praeities patirtis, įsisąmoninant, kurios jų sietinos su ankstesniais santykiais, nebeperkeliant į būsimą santykį su vaikeliu. Konsultacijų tikslas nėštumo periodu – padėti būsimajai mamytei pasiruošti naujam vaidmeniui. Nereikėtų baimintis, jog nėštumo laikotarpiu teks analizuoti pačias nemaloniausias Jums temas. Psichologas gerbs Jūsų būseną, jautrumą. Jis gali būti ganėtinai geras emocinės paramos šaltinis – pagalvokite apie tai.

Labai gera, kai atrandame būsimosios mamos vidinį užtikrintumą, stiprybę, įgūdžių užuomazgas. Smagu, kai ją aplanko palengvėjimas – „aš sugebėsiu“.

Vienareikšmiškai, ne visos emocijos juntamos tik dėl būsimojo vaikelio atėjimo. Kai kurios  jų gali būti susiję ir su apčiuopiamesniais pokyčiais, pavyzdžiui – kūno. Daliai moterų nėra lengva prisitaikyti prie besikeičiančių kūno formų, o kur dar fiziniai simptomai, galintys sąlygoti diskomfortą – rytinis pykinimas, skausmai, silpnumas. Psichologai pastebi, jog moterys, kurios neatsisako pagalbos, mokantis priimti savo kūną nėštumo periodu, lengviau prisitaiko prie jo pokyčių ir po gimdymo.

Nėštumas gali tapti iššūkiu ir santykiams – ypač, jei jis buvo neplanuotas, jei partneriai skirtingai įsivaizduoja ateitį. Net jei vaikelis yra laukiamas abiejų tėvų, gali iškilti įvairiausių sunkumų (pavyzdžiui, finansinių), kas, savo ruožtu, sąlygoja įtampą. Jei tarpasmeniniuose santykiuose yra neišspręstų konfliktų, vaikelio gimimas gali juos tik dar labiau pagilinti. Pravartu aptarti vertybes, požiūrį – tai gali padėti atrasti poroje bendrumą, sutinkant naują šeimos narį.

Po gimdymo

Naujagimio tėvai susiduria su tam tikrais iššūkiais – reikia įprasti prie naujojo šeimos nario, kinta dienotvarkė, atsiranda naujų pareigų, padaugėja sumaišties. Kai kurios mamos gali jausti nusivylimą, jei situacija neatitinka idealizuotų lūkesčių, jei susiduriama su nenumatytais sunkumais.

Keletas galimų sunkumų po gimdymo:

• Motinystės melancholija („baby blues“) – iki 80% mamų pirmąją savaitę po gimdymo patiria šią būseną. Tikėtinas padidintas jautrumas, verksmingumas, nuotaikos fono svyravimai, irzlumas. Ši savijauta dalinai sąlygojama hormoninių pokyčių. Kas galėtų pagelbėti? Supratimas, atjauta, vaikelio priežiūros įgūdžių mokymasis.
• Adaptacijos sunkumai. Kai kuriems tėvams pavyksta greičiau prisitaikyti prie naujojo gyvenimo, kitiems – gali praversti psichologo konsultacija, padedanti rasti naujų galimybių, alternatyvas ankstesniesiems sprendimų modeliams.
• Prieraišumo ypatumai. Dauguma būsimųjų mamų viliasi, jog vos tik gimus vaikeliui, iškart pajus jam prieraišumą, tačiau kai kuriems jų prireikia dienų ar net savaičių. Tai gali sąlygoti kaltės jausmo išgyvenimą, nusivylimą. Nepatiriant išsvajoto ryšio gali kilti noras atsiriboti, tačiau su parama, palaikymu bei pagalba, ryšys ilgainiui sustiprėja.
• Nerimas yra visiškai natūrali emocija po gimdymo. Gimus vaikeliui, niekas nepateikia tikslių instrukcijų, kurios užtikrintų trokštamus rezultatus. Daugybę kartų mamytei tenka susidurti su nauja jai patirtimi, o kur naujovės - ten ir neužtikrintumas.
• Depresiškumas. Pažeminta nuotaika gali atsirasti ir kaip nepakankamos miego trukmės, nuovargio, sumažėjusio energingumo pasekmė. Jei juntate susirūpinimą savo nuotaika ar esate greta naujagimio mamos, kurios būsena jus neramina, prašome kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Psichologo konsultacijų metu, jaunosios mamos gali išreikšti emocijas, taip pat ir „nepatogias“, susijusias su naujuoju, mamos vaidmeniu. Savo emocijų įsisąmoninimas palengvina ir mažylio emocijų supratimą, atspindėjimą. Svarbu apžvelgti ir nuostatas - toleranciją netobulumui, netikėtumams, neužtikrintumui. Būtina įsisąmoninti, jog negalėjimas išlikti visiškai ramiai, ar visko kontroliuoti  šimtu procentų, nereiškia, jog esate nepakankamai gera mama.

Kaip sau padėti po gimdymo:

• Nemėginkite būti „supermama“. Pastangos būti tobula mama sąlygoja pervargimą;
• Neatsisakykite pagalbos. Išnaudokite galimybes pailsėti, pamiegoti. Leiskite sau šiek tiek sulėtinti tempą, atlikdama užduotis – natūralu jaustis pavargusiai, gimus vaikeliui. Gal galite skirti 20 minučių atlikti kokiai nors veiklai, ne tiek daug dėmesio kreipdama į maksimalų rezultatą.
• Kalbėkite. Su vyru/draugu, artimaisiais, draugais, psichikos sveikatos specialistu. Neretai nuoširdus pokalbis gelbsti, siekiant sumažinti įtampą;
• Stenkitės reguliariai maitintis, net jei nesijaučiate labai išalkusi;
• Pamėginkite rasti laiko mėgstamai, atpalaiduojančiai veiklai – pasivaikščiojimui, muzikos klausymui ir pan.;
• Raskite laiko džiaugsmą teikiančiai veiklai, kartu su mylimais žmonėmis. Greta nesibaigiančių pareigų įmanoma rasti vieną kitą minutėlę tam, kas Jums patikdavo iki gimstant vaikeliui.
• Nesijauskite kalta, nekaltinkite partnerio ar artimųjų. Šiuo laikotarpiu nuovargis gali sąlygoti didesnį susierzinimą, impulsyvumą ir menkas konfliktas gali tapti rimta drama.

Kaip artimieji gali padėti:

• Suteikite emocinę paramą. Natūralu, jog jaunajai mamai gali prireikti išklausančio žmogaus, Jūsų patikinimo, jog visi sunkumai įveikiami. Pripažinkite jos juntamą nuovargį. Padrąsinkite, pabrėždami, kokia prasminga jos atliekama veikla;
• Pasiteiraukite, kuo galite būti naudingi. Neretai jauniesiems tėvams gali ir praktinės pagalbos – namų ruošoje, gaminant valgyti ir pan. Nebijokite pasiūlyti konkrečios pagalbos.
• Nepamirškite, jog ne tik jaunajai mamai gali prireikti Jūsų paramos. Kartais ir tėčiams būna nelengva, mėginant pritaikyti prie naujojo vaidmens;
• Kartu pasidžiaukite pasiekimais, progresu;
• Padrąsinkite artimąjį kreiptis pagalbos į specialistus, jei Jus neramina jų emocinė būklė.